Akcininkų susirinkime akcininkų nebūtina registruoti pasirašytinai

Spaudoje, manytina, neteisingai nurodoma, jog visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai „registruojami akcininkų registravimo sąraše pasirašytinai“.

Šiuo metu galiojančios Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 21 str. 4 d. nurodyta: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Kaip matome, registravimo pasirašytinai nėra reikalaujama. Todėl tai nėra būtina.

Tokį netikslumą, matyt, galima paaiškinti tuo, jog ankstesnio 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 5 d. buvo nustatytas reikalavimas akcininkus registruoti pasirašytinai: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai akcininkų registravimo sąraše. Tačiau 2003 m. gruodžio 11 d. Akcininkų bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymu ši nuostata buvo pakeista aukščiau minėta nuostata, t.y. neliko žodžio „pasirašytinai“.

Taigi, aiškinant istoriniu metodu, reikalavimas pasirašytinai registruoti visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančius akcininkus buvo panaikintas.

Investiciniai fondai negali bankrutuoti

Investicinių fondų vienetų kainoms krentant žemyn, aktualus tampa klausimas – ar investiciniai fondai gali bankrutuoti?

Bankroto procedūros, nustatytos Įmonių bankroto įstatyme, taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (išskyrus tam tikras teisines formas). Investicinis fondas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme apibrėžiamas taip – tai veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise. Taigi investicinis fondas nėra juridinis asmuo. Todėl bankroto procedūros investiciniams fondams netaikomos. Paanalizuokime plačiau.

Minėtas investicinių fondų apibrėžimas apibūdina investicinį fondą keliais aspektais. Pirma, investicinis fondas yra veiklos forma, o ne juridinis asmuo. Antra, investicinį fondą sudaro turtas. Trečia, šis turtas priklauso fondo dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ketvirta, šį turtą valdo valdymo įmonė patikėjimo teise.

Bankroto esmė yra situacijos sprendimas, kai juridinis asmuo negali įvykdyti visų savo įsipareigojimų kreditoriams. Tokiu atveju atsižvelgiant į kreditorinių reikalavimų pobūdį nustatomos kreditorių eilės, pagal kurias iš pradžių tenkinami vienos kategorijos kreditorių reikalavimai, po to kitos ir t.t.

Teoriškai investicinį fondą sudarančio turto vertė gali tapti lygi nuliui arba netgi investicinio fondo sąskaita prisiimtoms prievolėms padengti gali nepakakti investicinį fondą sudarančio turto. Tokiu atveju likusias prievoles privalėtų įvykdyti valdymo įmonė, investicinio fondo veikla turėtų būti nutraukiama ir investicinis fondas likviduojamas.

Žinoma, bankrutuoti gali investicinį fondą valdanti valdymo įmonė. Tačiau, investicinį fondą sudarantis turtas nėra valdymo įmonės turtas, todėl valdymo įmonės kreditoriai negalėtų pretenduoti į valdymo įmonės valdomo investicinio fondo turtą. Valdymo įmonės bankroto atveju šios valdymo įmonės valdomų investicinių fondų dalyviams būtų grąžinamos jiems priklausančios lėšos arba šių investicinių fondų valdymas būtų perduodamas kitai valdymo įmonei.

Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas dėl reorganizavimo

2008-11-11 Seime priimtas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Aptarsiu kai kuriuos pakeitimus.
Galioja bendra nuostata, kad reorganizuojant bendroves reorganizavimo sąlygas turi įvertinti audito įmonės. Pakeitimo įstatyme numatyta šios nuostatos nauja išimtis – jeigu visi kiekvienos bendrovės balsavimo teisę turintys akcininkai sutinka, jog reorganizavimo sąlygos nebūtų vertinamos audito įmonių.
Taip pat reorganizuojant bendroves galioja bendra nuostata, jog jei reorganizavimo sąlygos sudaromos praėjus 6 mėnesiams po finansinių metų pabaigos, sudaroma tarpinė finansinė atskaitomybė. Pakeitimo įstatyme numatyta šios nuostatos išimtis, kad skaidymo atveju tarpinė finansinė atskaitomybė nerengiama, jeigu visi kiekvienos bendrovės balsavimo teisę turintys akcininkai su tuo sutinka.
Reorganizuojant akcines bendroves, galioja bendra nuostata, kad bendrovių valdybos (vadovai) privalo parengti išsamią rašytinę ataskaitą apie numatomą reorganizavimą. Pakeitimo įstatyme numatyta šios nuostatos išimtis, kad akcinės bendrovės skaidymo atveju ši ataskaita nerengiama, jeigu visi kiekvienos akcinės bendrovės balsavimo teisę turintys akcininkai su tuo sutinka.
Iš esmės aptariami pakeitimai turėtų supaprastinti reorganizavimo procedūras, nes leidžia akcininkams patiems spręsti, ar jiems reikia daugiau informacijos. Tai ypatingai turės įtakos vienanarių ar nedaug akcininkų turinčių bendrovių, taip pat smulkių bendrovių reorganizavimui.

Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XP-3208

2008-06-25 parengtas ir Seimui pateiktas Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XP-3208. Pakeitimai susiję su juridiniais asmenimis. Aptarsiu svarbiausius.
Ketinama atsisakyti juridinio asmens registravimo pažymėjimo. Vietoj jo būtų išduodamas juridinių asmenų registro išrašas. Pasikeitus šiame išraše nurodytiems duomenims ar informacijai, būtų išduodamas aktualus registro išrašas. Iš tiesų, dabartinis juridinio asmens registravimo pažymėjimas iš esmės nurodo tik pavadinimą, kodą ir įregistravimo datą, o šios informacijos dažnai nepakanka, todėl vis vien tenka užsakinėti juridinių asmenų registro išrašus. Projekte taip pat siūloma sutrumpinti juridinio asmens įregistravimo terminą nuo 5 iki 3 dienų, taip paspartėtų juridinių asmenų registravimo procesas. Šie pakeitimai įsigaliotų nuo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.
Toliau aptariami pakeitimai įsigaliotų nuo 2009 m. gegužės 1 d.
Ketinama panaikinti reikalavimą, kad juridinio asmens steigimo dokumentuose būtų nurodyta juridinio asmens buveinė. Buveinė būtų tik juridinių asmenų registro duomuo. Šiuo metu norint pakeisti juridinio asmens buveinę reikia priimti sprendimą (kuriam, pvz. AB ar UAB, dar reikia ne mažesnės nei 2/3 balsų daugumos), pakeisti steigimo dokumentus (įstatus), patvirtinti notariškai, įregistruoti registre, o tai kainuoja laiko ir finansinių sąnaudų. Tad dabar yra susiklosčiusi tokia situacija, kad nemaža dalis juridinių asmenų buveinių, nurodytų steigimo dokumentuose, taigi ir registre, nesutampa su faktine buveine. Dėl to atsiranda ieškojimo, pranešimų įteikimo ir panašios susijusios problemos. Taigi buveinė būtų nurodoma tik juridinių asmenų registre, o jai pakeisti užtektų valdymo organo sprendimo ir pranešimo juridinių asmenų registrui.
Panašiai ketinama panaikinti ir reikalavimą nurodyti finansinius metus steigimo dokumentuose. Finansiniai metai taip pat būtų tik juridinių asmenų registro duomuo, tik jiems pakeisti reikėtų paprastos dalyvių susirinkimo balsų daugumos.
Kitas įdomus pakeitimas – ketinama atsisakyti asmenų, turinčių teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, parašų pavyzdžių, t.y. JAR-PP formos. Iš tikro, reikalavimas, kad juridinių asmenų registre būtų parašų pavyzdžiai, visiškai nepasiteisino ir jie nėra reikalingi, tik apsunkindavo vadovų keitimo procedūras.
Apibendrinant galima pasakyti, kad siūlomi pakeitimai yra teigiami, sumažina administracinę naštą ir patobulina juridinių asmenų reglamentavimą.

Alternatyvioji rinka First North veikia Lietuvoje

Vilniaus vertybinių popierių birža paleido veikti OMX alternatyviąją rinką First North. Kitas žingsnis - sertifikuoti patarėjai - be kurių patekimas į šią rinką negalimas. Vilniaus vertybinių popierių biržai patvirtinus sertifikuotus patarėjus, bendrovės galės kreiptis į juos ir pradėti įtraukimo į Alternatyviąją rinką First North procedūras. Tokia rinka taip pat pradėjo veikti ir Estijoje, taigi ji jau veikia visose Baltijos šalyse.

Alternatyviosios rinkos taisyklės

2007-11-15 Vertybinių popierių komisija pripažino suderintomis Alternatyviosios vertybinių popierių rinkos First North Lietuvoje taisykles. Iš esmės taisyklių nesuderinimas su Vertybinių popierių komisija ir buvo kliūtis Alternatyviajai rinkai pradėti veikti dar vasarą. Dabar tik nuo Vilniaus vertybinių popierių biržos, kuri administruos Alternatyviąją rinką, priklauso, kada ši rinka pradės veikti. Žinoma, pats šios rinkos veikimo faktas investuotojui nieko nereiškia - reikia įmonių, kurios listinguosis Alternatyvioje rinkoje. Pvz., Latvijoje, nors Alternatyvi rinka veikia jau nuo 2007-06-01, tačiau joje dar nėra įmonių.

Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

2007-10-25 priimtas naujos redakcijos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. Pagrindinė naujos įstatymo redakcijos naujovė ta, kad galės būti steigiami privataus kapitalo, nekilnojamojo turto, alternatyvaus investavimo ir kiti specialūs kolektyvinio investavimo subjektai. Taip pat atsiras galimybė steigti uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektus. Tiesa, kadangi įstatymas įsigalios 2008-03-01, dar turime laiko apgalvoti naujų kolektyvinio investavimo subjektų veikimo ir kūrimo planus.